sudūmėti

2 ×sudūmė́ti intr. pagalvoti, susimąstyti: Ponas sudūmė́j[o]: až itokio žebrėko anduot dukterį Lz. | refl.: Tik dabar susidūmė́jau, kad blogai padariau Dkšt. \ dūmėti; sudūmėti